image
Klausk mūsų teisės eksperto
Valters Gencs
image
images
Klausk mūsų teisės eksperto
Valters Gencs
Reikalauk nemokamos kopijos
Baltijos šalių verslo gidas

Imigracija ir gyvenimas Lietuvoje

 

ES piliečiai gali gyventi Lietuvos Respublikoje iki 3 mėn. per pusę metų. Jei asmuo pageidauja pasilikti Lietuvoje ilgiau, jis privalo nurodyti savo gyvenamąją vietą Lietuvoje. ES piliečiai gali su savimi atsivežti šeimos narius, kurie, jei atvyksta ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui, turi gauti leidimą gyventi.

 

Gyvenimas ir darbo leidimai Lietuvoje

 

Ne ES piliečiai, norintis užsiimti tam tikra veikla Lietuvoje, pvz., studijuoti ar dirbti, turi gauti leidimą laikinai gyventi. Jei leidimas laikinai gyventi Lietuvoje išduodamas studijų pagrindu, ne ES pilietis turi teisę dirbti ne visą darbo dieną (20 val. per savaitę pagal Lietuvos darbo kodekso reikalavimus). Priklausomai nuo gyvenimo Lietuvoje priežasčių leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ne ilgesniam nei 5 m. laikotarpiui Migracijos departamente.

 

Lietuvoje registruota įmonė gali įdarbinti užsienietį, kuris turi galiojantį Lietuvos darbo biržos išduotą leidimą dirbti. Leidimas dirbti nereikalingas ES piliečiams, ilgalaikiams ES gyventojams, kurie su leidimu dirbti ir leidimu laikinai gyventi Lietuvoje dirbo ir gyveno ir kurie nori dirbti pagal darbo sutartį, asmenims, išsaugojusiems teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, lietuvių kilmės asmenims ir šeimos susijungimo atveju.

 

Leidimo laikinai gyventi turėjimas gali suteikti teisę kreiptis dėl leidimo dirbti. Leidimas dirbti nereikalingas Lietuvoje registruotų įmonių vadovams.

 

Ne Lietuvos gyventojų įdarbinimas

 

Įdarbindamas užsienietį darbdavys turi laikytis tam tikros procedūros. Lietuvoje registruota įmonė 1 mėnesį iki prašymo pateikimo teritorinei darbo biržai dienos turi užregistruoti laisvą darbo vietą. Bankrutuojančios įmonės negali kreiptis dėl leidimo dirbti. Toliau procedūra yra tokia: teritorinė darbo birža priima išvadą dėl leidimo dirbti išdavimo ir persiunčia Lietuvos darbo biržai dokumentus, kuri priima galutinį sprendimą ir išduoda leidimą dirbti užsieniečiui. Procesas gali trukti nuo 1 iki 2 mėnesių priklausomai nuo užsieniečio kvalifikacijos. Jei darbdavio prašymas patenkinamas, leidimas dirbti užsieniečiui galioja iki 2 metų.

 

 Šengeno vizos

 

2007 m. ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba priėmė sprendimą dėl naujų devynių narių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Lenkijos, Maltos, Slovakijos, Vengrijos ir Slovėnijos -  prisijungimo prie Šengeno erdvės.

Nuo 2007 m. gruodžio 21 d. šios devynios valstybės panaikino asmenų patikrą ant vidinių sienų sausumoje, o nuo 2008 m. kovo 30 d. – asmenų patikrą ant oro sienų Šengeno erdvėje.

Vizos išduodamos Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose užsienyje.

 

Norėdamas gauti vizą, užsienietis turi pateikti:

  • Galiojantį kelionės dokumentą;
  • Užpildytą prašymą išduoti Šengeno vizą;
  • Vieną 35x45 mm dydžio nuotrauką, atitinkančią asmens amžių;
  • 60 EUR konsulinio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą;
  • Galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;

 

 

Norėdamas gauti trumpalaikę vizą, užsienietis turi pateikti Lietuvos Respublikos fizinio ar juridinio asmens kvietimą, patvirtintą teritorinės policijos įstaigos migracijos padalinio.

 

Užsienietis, turintis trumpalaikę vizą gali įvažiuoti ir būti Šengeno erdvėje vizoje nurodytą laikotarpį, bet ne ilgiau nei tris mėnesius per pusę metų nuo pirmos įvažiavimo dienos.

 

 

Leidimų gyventi Lietuvoje kaina ir reikalavimai

 

Užsieniečiui, kuris kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo pirmą kartą, paprastai išduodamas leidimas laikinai gyventi.

 

Pirmą kartą prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo užsienietis paprastai pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei misijai ar konsulinei įstaigai užsienyje.

 

Vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina verstis teisėta veikla Lietuvoje:

 

  1. Įregistruoja įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvoje, kurios įstatinis kapitalas sudaro 3000 EUR, ir yra tokios įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas;
  2. Įregistruoja  įmonę, įstaigą ar organizaciją Lietuvoje kaip savininkas arba bendrasavininkis ir jo valdoma įstatinio kapitalo dalis yra ne mažesnė nei 15000 EUR, o jo buvimas Lietuvoje yra būtinas siekiant įmonės, įstaigos ar organizacijos tikslų bei vykdant jos veiklą;
  3. Yra Lietuvoje registruotos įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas ar įgaliotas atstovas, jei pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje.

 

Asmuo turi turėti mažiausiai 300 EUR per mėnesį (3600 EUR per metus) pajamų ir gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (būtina pateikti įregistruotą nuomos sutartį arba rašytinį patalpų savininko sutikimą).

Valstybės rinkliava už dokumentų tvarkymą yra 300LTL (87EUR) ir 100 LTL (30 EUR) už leidimo laikinai gyventi išdavimą; 60 EUR už vizos išdavimą.

 

 

Bendra procedūra 

 

Nustatomas pagrindas prašyti leidimo laikinai gyventi;

 

Pirmą kartą prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo užsienietis paprastai pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei misijai ar konsulinei įstaigai užsienyje. Ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo visų dokumentų pateikimo dienos priimamas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi netenka galios, jei neįgyvendinamas per 3 mėnesius.

 

Kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi, turi būti pateikti tokie dokumentai: (i) oficialus prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kurio formą galima gauti Lietuvos konsulinėse įstaigose užsienyje; (ii) galiojantis kelionės dokumentas, kuris turi galioti ne mažiau nei 3 mėnesius po leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, bei jo kopija; (iii) dokumentai, patvirtinantys pagrindą gauti leidimą laikinai gyventi; (iv) dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis gali save išlaikyti Lietuvoje; (v) dokumentas, patvirtinantis, jog užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, priklausančią jam arba nuomojamą; (vi) sveikatos draudimą patvirtinantis dokumentas (gali būti pateikiamas po sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo); (vii) dokumentas, patvirtinantis valstybės rinkliavos sumokėjimą. Valstybės rinkliava už dokumentų tvarkymą yra 300 LTL (87EUR) ir 60 EUR už vizos išdavimą.

Užsieniečio šeimos nariai, atvykstantys į Lietuvą kartu su užsieniečiu, tam tikrais atvejais gali gauti leidimą laikinai gyventi tam pačiam laikotarpiui kaip ir užsienietis. Teisės aktai numato atitinkamus reikalavimus užsieniečio šeimos nariams, norintiems gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu. Užsienietis turi atitikti šiuos reikalavimus: gyventi Lietuvoje ne mažiau nei 2 metus, turėti ne mažiau kaip metus galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje ir turėti teisę kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Jei šie reikalavimai tenkinami, šeimos nariai turi pateikti tokius pačius dokumentus kaip užsienietis bei papildomai pateikti dokumentus, patvirtinančius jų ryšius su užsieniečiu (santuokos ar partnerystės liudijimą) arba dokumentus, kad jie yra užsieniečio vaikai, neturintys 18 metų.

 

 

Šengeno erdvė

 

2007 m. Europos Sąjunga priėmė sprendimą priimti į Šengeno erdvę 9 naujas valstybes – Lietuvą, Latviją, Čekiją, Estiją, Lenkiją, Maltą, Slovakiją, Vengriją ir Slovėniją. Nuo 2007-12-21 šios devynios valstybės panaikino asmenų patikrą ant vidinių žemės sienų ir nuo 2008-03-30 – asmenų patikrą kertant oro sienas Šengeno erdvėje.

Šiandien Šengeno erdvę sudaro 25 valstybės:

-          22 ES valstybės narės: Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija ir Švedija;

-          3 ne ES narės: Islandija, Norvegija ir Šveicarija. Nuo 2008-12-12 Šveicarija panaikino asmenų patikrą kertant vidines žemės sienas Šengeno erdvėje, o nuo 2009-03-29 panaikino asmenų patikrą kertant oro sienas Šengeno erdvėje.

 

25 Šengeno erdvės šalių piliečiai turi vienodas teises keliauti be vizų ir patikros ant sienų.

 

 ES šalys Airija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Kipras ir Rumunija nepriklauso Šengeno zonai. Airija ir Jungtinė Karalystė atlieka kontrolę ant sienų su kitomis ES valstybėmis (bet yra įsipareigojusios bendradarbiauti baudžiamosiose bylose).

 

Šengeno erdvėje reikalinga tik viena viza. Tai reiškia, kad asmuo, norintis keliauti bet kur Šengeno erdvėje, turi gauti tik vieną vizą.

 

 

Bevizis režimas Lietuvoje

 

Šių šalių piliečiai gali atvykti į Lietuvą be vizų:

 

 

Albanija (tik su diplomatiniais pasais); Andora; Argentina; Armėnija (tik su diplomatiniais pasais); Australija, Austrija; Belgija; Brazilija; Bosnija ir Hercegovina (tik su diplomatiniais pasais); Brunėjaus Darusalamas; Bulgarija; Kanada; Čilė; Kinija (tik su diplomatiniais pasais); Kosta Rika, Kroatija, Kipras, Čekija; Danija; Estija; Suomija; Prancūzija; Vokietija; Gvatemala; Graikija, Hondūras; Honkongo specialusis administracinis regionas (tik su Honkongo specialiojo administracinio regiono pasais); Vengrija; Islandija; Airija; Izraelis; Italija; Japonija; Pietų Korėja; Latvija; Lichtenšteinas; Liuksemburgas; Makao specialusis administracinis regionas (tik su Makao specialiojo administracinio regiono pasais); Makedonija (tik su diplomatiniais pasais); Malaizija; Malta; Marokas (tik su diplomatiniais pasais); Meksika; Moldova (tik su diplomatiniais pasais); Monakas; Juodkalnija (tik su diplomatiniais pasais); Nyderlandai; naujoji Zelandija; Nikaragva; Norvegija; Panama; Paragvajus; Lenkija; Portugalija; Rumunija; Rusija (tik su diplomatiniais pasais); San Marinas; Salvadoras; Serbija (tik su diplomatiniais pasais); Singapūras; Slovakija; Slovėnija; Ispanija; Švedija; Šveicarija; Turkija (tik su diplomatiniais, tarnybiniais ir specialiais pasais); Ukraina (tik su diplomatiniais ir tarnybiniais pasais); Jungtinė Karalystė; JAV;  Urugvajus; Vatikanas (Šventasis Sostas); Venesuela.

 

Šių šalių piliečiai gali būti Lietuvoje be vizos iki 90 dienų per 6 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo atvykimo dienos.

u

Jeigu turite klausimų, prašome kreiptis i advokatą Valters Gencs elektroniniu paštu info@gencs.eu

Čia nurodyta informacija nelaikoma konsultacija arba juridine išvada.
© Gencs Valters Law Firm, 2016

Submit
Reikalauk nemokamos kopijos
Baltijos šalių verslo gidas